SISLEY Izia Parfumuotas vanduo (EDP)

Izia EDP

Gėlių/rytietiškas aromatas moterims

„- Nueik vėl pažiūrėti rožių. Suprasi, kad tavoji yra vienintelė pasaulyje. Paskui grįši su manim atsisveikinti, ir aš tau pasakysiu vieną paslaptį.

Mažasis princas nuėjo vėl pasižiūrėti rožių.

- Jūs gražios, bet jūs tuščios, - kalbėjo jis toliau. - Dėl jūsų neverta mirti. Žinoma, apie mano rožę koks praeivis manytų, kad panaši į jus. Bet ji viena brangesnė už jus visas todėl, kad aš ją laisčiau. Todėl, kad ją apvožiau gaubtu. Todėl, kad ją atitvėriau širma.  Todėl, kad nurankiojau nuo jos vikšrus. Be to, klausydavausi, kaip ji skundžiasi, giriasi, o kartais net ir tyli. Todėl, kad tai mano rožė.“

Antuanas de Sent Egziuperi, „Mažasis Princas“ XXI skyrius.

Izia - moteriškumo lobiai viename aromate

Kvapų kompozicija, tokia pat išskirtinė kaip ir rožės, iš kurių ji kilo, tokia subtili, kaip nuosavo sodo ramybė, ir tokia intriguojanti, kaip meno kūrinys.

Izia – tai kūną subtilia migla apgaubiantys kvepalai, sukurti jai ir tik jai. Jausmingi, gaivūs, dinamiški ir tvarūs – pasakoja daugelio moterų kartų istoriją.

Izia – tai gamtos kūrinys, įkūnijantis rytinių rasos lašų lengvumą.

Tai stebinanti modernumo esencija.

Izia su Isabelės d'Ornano parašu

Izia – du skambūs skiemenys, sudarantys malonybinį Izabelė d’Ornano (iš Potockių didikų giminės) vardo trumpinį, pirmą kartą buvo parašyti jos ranka asmeninėje korespondencijoje.

Kvepalų Izia aromatas kilęs iš pačioje Prancūzijos širdyje, netoliese George Sand pilies, įsikūrusios vilos sodo alėjų. Šią ramybės oazę Izabelė d’Ornano užpildė krūmais ir kedrų medžiais, šviesiosiomis hortenzijomis, sausmedžiais, visterijomis, taip pat ir skulptūromis.

Kai Izabelė kūrė savo sodą, jame taip pat pasodino rožių krūmų, nė nenumanydama, kad vieną dieną jų žiedai paskleis savitas kvapų natas, kurių dėka gims kvepalai Izia. Šios rožės, aplinkinių medžių saugomos nuo vėjo, po nuskynimo išsaugo savo unikalių aromatą. Laikas ištrynė lentelėje įrašytą gėlių pavadinimą ir padarė jas bevardėmis, tačiau dėl šios paslapties rožės tapo dar gražesnės ir patrauklesnės.

Rožės Izia – vienintelės tokios pasaulyje

Gaivios, neprijaukintos, unikalios kaip Mažojo Princo rožė, šios gėlės  išskiria savo kvapą ankstyvą rytą ir dar ilgai skleidžia gaivų, citrusinį aromatą.

Izabelę d'Ornano visada labiausiai džiugino iš vazono, arbatinuko ar seno grafino svyrančių rožių vaizdas, savo žavesiu puošiantis kiekvieną namų kampelį.

Pervežant rožės yra įvyniojamos į drėgnus laikraščius, kad vėliau prasiskleistų Paryžiaus bute arba sužavėtų žmogų, kuriam jos bus padovanotos. Šilkiniai, tankūs žiedlapiai skleidžiasi vienas po kito, atverdami auksinį vidurį. Taip atsiveria unikalaus šių gėlių aromato kvintesencija.

Šios rožės žydi tik pirmomis gegužės dienomis, o kvepaluose išsaugoma tai, kas svarbiausia – pilnai išsiskleidusių žiedų aromatas. Izia alsuoja laisvų ir išdidžių rožių esencija.

Izia ir atsiminimų magija

Izabelė d’Ornano būtų sužavėta, jeigu galėtų parodyti šias aukso atspalvių rožes labai artimai savo tetai Dolores Konstancijai Radvilaitei, dar vadintai Dolly, iš kurios tiek daug išmoko. Dolly, įamžinta Aleksandro Česlovo Ževuskio pieštuku pieštame eskize, savo laiku dalyvavo rusų baleto aplinkoje, tuo metu būdama savo pakilimo aukštumose, ir draugavo su šiuo visuomenėje garsiu portretistų, Izabelės d'Ornano senelės broliu. Ževuskis taip pat buvo rašytojas, draugavo su Misia Sert, Žanu Kokto ir siurrealistais. Tai aristokratas, giminystės ryšiais susijęs su seniausiomis Ukrainos ir Lenkijos didikų šeimomis, kuris tarpukariu įstojo į Dominikonų ordiną. Tačiau nenustojo reguliariai lankytis Dolly Radvilaitės namuose Paryžiuje, Boulevard de la Tour-Maubourg gatvėje, kur Izabelė d'Ornano kasdien gerdavo arbatą su šia didžiąja mados gerbėja, kuri iki paskutinio atodūsio mėgdavo kartoti: „Kiekvienais metais turiu turėti naują haute couture suknelę. Neįsivaizduojama, kad galėčiau būti palaidota su suknele iš praėjusių metų kolekcijos.“

Neapsakomi prisiminimai apie Dolly Radvilaitę ir jos antrąjį vyrą, daną Mogens Tvede, išliko „Izia“ kvepalų esencijoje. Mogens, buvęs architektas, tapęs vienų gražiausių Europos sodų projektuotoju, paliko atminimą ir apie savo peizažisto aistra, taip pat matomą jo akvarele pieštuose paveiksluose.

Penkių rožių pakanka puokštės kompozicijai – penkių moterų sukurti kvapų kompoziciją

Izia – tai penkių moterų istorija daugiamačiame aromatų motyve. Izabele d'Ornano, Amandine Clerc-Marie, Christine d'Ornano, Quentin Jones ir Sonia kūrė aromatinių mišinį, tarsi visos tapytų vieną paveikslą. Atsitiktinai apjungus skirtingus gabumus bei panašius skonius, gimė unikalus meno kūrinys. Šios iniciatyvos rezultatas atspindi laiko dvasią.

• Amandine Clerc-Marie

Vieną dieną gegužės dieną Paryžiuje Izabelė d’Ornano moteriai vardu Amandine Clerc-Marie pristatė rožių puokštę ir paprašė jos tiksliai atgaminti jos unikalias aromatines savybes.

Trumpu rožės gyvavimo laikotarpiu parfumeris įsimena kiekvieną žiedlapį, kad galėtų suprasti visas aromatines gėlės savybes.

Todėl Amandine leido gėlėms išsiskleisti ir kiekvieną dieną bandė įvaldyti jų įvairove, stebinančius niuansus, instinktyvius kvapų akordus, kad galėtų tiksliai atkurti šį autentišką aromatą šiuolaikinėje kvapų kompozicijoje.

• Christine d'Ornano daugeliu atžvilgių primena savo motiną, be kitų, jas sieja aistra šiuolaikiniam menui ir šios srities išmanymas. Izabelės dukra pakvietė britų menininkę ir savo draugę Quentin Jones, kad ši kvepalams Izia suteiktų dabartinę jų formą. Žingsnis po žingsnio jos kartu dirbo, pradžioje darydamos nuotraukas, o vėliau filmus. Kvepalus „Izia“ personifikavo Sonia, Izabelės d'Ornano sesers anūkė, kuri tapo vienu metu ir siurrealistinio, ir neoklasikinio koliažo veidu.

• Quentin Jones – menininkė, Kembridžo universiteto filosofijos mokslų absolventė, kuri išlaisvina savo vaizduotę bei kuria grafiti, koliažus ir filmus, kurie yra jos saviraiškos priemonės. Izia projekte Quentin Jones apjungė romantiškąjį rožių aspektą su sumaniai naudojama skiautinių technika, kurioje natūraliu būdu persipina gatvės meno tipografija ir siurrealistinė grafika. Iš ore kabančio auksinio apskritimo, tarsi Botičelio Venera, žvelgia Sonia. „Love my rose” – šis subtilus aidas žodžių, kuriuos Izabelė d'Ornano su pasimėgavimu siuvinėja ant skirtingų audinių, primena ryškius vaizdus ant pagalvių, atliktus naudojant koliažą.

• Sonia, kuri pozuoja pirmą kartą, daro tai visiškai laisvai ir nerūpestingai. Už šį asmenybės laisvumą ir šiuolaikiškumą reikėtų dėkoti Brazilijai, kurioje ji užaugo, motinai, kuri vienu metu yra lenkė, švedė ir amerikietė, bei tėvui, kilusiam iš Argentinos. Jos protėviams priklausė pilis Łańcut vietovėje, iš kurios Izabelė d'Ornano išsaugojo prisiminimus apie rožių sodus, kuriuos norėjo atkurti vidurio Prancūzijoje.

Izia – tai uoslės šedevras

Viršutinės natos labai rafinuotos. Baltoji bergamotė iš Kalabrijos, kartu su frezijų ir arbatos akcentais, kvepalams suteikia lengvumą ir skaidrumą, kuriuos dar pagilina aldehidų poveikis. Tuo tarpu išraiškingais citrusiniais akcentais pasižymintys raudonieji pipirai subtiliai pabrėžia bergamotės viliones.

Gyvąją kvepalų Izia esenciją sudaro tiksliai atkurtas konkrečios rožės kvapas, kurį „išraižė“ parfumeris – jis atskleidžia citrusinę gėlių vidurinę natą su gaiviais kriaušių tonais, paryškintais subtiliais šviežių jazminų, bijūnų ir pakalnučių žiedlapių akcentais. Žalia ir žvali šventagaršvė kvapų buketui suteikia pudros ir augalinių niuansų. Apatinės natos pabrėžia d'Ornano rožių akordą viliojančiu, pudriniu muskuso aromatu, pranašaujančiu ypatingai moterišką kompozicijos atspalvį. Šiltas kedro medžio kvapas kvepalams suteikia struktūrą, o ambra – tiek vyriška, tiek ir moteriška – papildo šiuolaikinio jausmingumo pojūčiu.

Izia“ – tai įkvėpimą suteikiantis aromatas, kuris pastebimas ir prisimenamas ilgam.

Visa kvapų puokštė buteliuke

„- Tavo rožė tau tokia brangi todėl, kad tu jai paskyrei tiek laiko.“

Antuanas de Sent Egziuperi, „Mažasis Princas“ XXI skyrius.

Izia – tai tarsi netikėta dovana, nustebinanti ir įsimintina, lenkianti savo laiką.

Izia – tai tarsi susitikimas, čia ir dabar.